Linksmi antakiai ir baisūs kūdikiai

Darbas. SuperBowl JAV reklamos pasauliui yra tikras šou. Pažvelkite į vieną jo dalyvį – autoavarijų sužeistųjų advokatą Jamie Casino, tai rimta:

O čia – atvirkščiai. Tiesiog kaip visada tobulas “Cadbury”:

http://link.brightcove.com/services/player/bcpid2838866029001?bckey=AQ~~%2CAAACgRebGEk~%2CSjjn77bvOfxExaXWSJN7nNbmKSDeaNBz&bctid=3127417531001

Jei kas nors nepamena dar vieno ankstesnio jų šokio naudojant minimalų skaičių kūno dalių (4 antakius), jį verta prisiminti:

O dar viena nuoroda – tiesiog trumpas pasiskaitymas. Gal ne tiek apie (mūsų) darbą, kiek apie lietuvių rūpintojėlių būdą: yra tam tikras žmonių tipas, su kuriuo paprasčiau bendrauti sau įsivardinus, kad tai toks tipas.

Rainelės džiaugsmas judantis.  Vilniuje atsidaro vaikų ir kačių restoranai, (galimai) sukeliantys visokius awwww…. O Niujorke vieno filmo reklamuotojai norėjo, kad kūdikis sukeltų visokius kitokius jį išvydusių žmonių garsus. Štai prašom, platus jų spektras:

Būgnelio virpesys. Artėjant olimpinėms žaidynėms (labiausiai nuvalkiotos bet kokio teksto pradžios apdovanojimas – check!) ir Petrui Gražuliui ištarus savo palaikymo Rusijai žodį Europos taryboje, norvegų dainininkės paviešino tai, ką Petras turėtų nešiotis savo i-Pad’e ar ką jis ten naudoja. Homoerotinis klipas su klausoma ir šokama muzika:

Rainelės džiaugsmas nejudantis. Menininkė Lindsay Bottos sukryžmino savo instagramas su jų hater’ių komentarais, ir gavosi akį bei mintį užkabinantys kūriniai, tokie kaip šis:

Mamos, paukščiai ir panteros

Darbas: mamos ir diplomai. Šios savaitės reklamų temos – Mamos. Viena linksma iš “Old Spice”, man taip patiko, kad vos neparašiau “AXE”:

Kita – spaudžianti ašarą, ypač kitoms mamoms:

O pamąstymų tema – tai, kas mamoms irgi labai svarbu: diplomai ir moksliniai laipsniai. Startuoliai, kuriuos cituoja “Harward Business Review”, apie išsilavinimo dokumentus ir didžiavimąsi jais sako: “it’s so 20^th century…”. O pats žurnalas kelia klausimą: ar brangus diplomas apie darbuotoją pasako daugiau gero, ar daugiau blogo? Kas apskritai apie žmogų pasako daugiau: jo popieriai ar internetas?

Rainelės džiaugsmas judantis. Spėkit, kas dar yra komandinis sportas? Ne – šokinėjimas per virvutę. Nepaisant baisios muzikos, nuo to, ką daro Vengrijos šokinėjimo per virvutę komanda, sunku atitraukti akis:

Būgnelio virpesys. Mano galvoje šiandien – rožinė pantera. O ir jokio beatbox’erio dar niekada čia nedėjau:

https://www.youtube.com/watch?v=2ji6sJLFc8A

Rainelės džiaugsmas nejudantis (nors apie šitą norisi sakyti, kad judantis): Marijos Kozak paukščiai

Gerumas, prasmė ir neįgalus katinas

Gaunasi, kad šita Kulšelė yra bent už 2 savaites. Tai šiek tiek prisikaupė.

Darbas. „Dove“ idėja „Tavo kūnas yra gražus, kad ir ką sakytų žurnalų viršeliai“ ritosi aidais ir ataidais. Štai vieną iš jų pasigavo kraujospūdžio matuoklių gamintojai „Withings“

O kitą – neįgaliųjų teisių ambasadoriai:

Šita idėja prasideda žodžiu „Because…“, tai priminė man vieną svarbią frazę: “People don’t buy what you do; they buy why you’re doing it” (Simon Sinek).

O štai Pantene atrado kitą problemą, su kuria susiduria moterys – seksistinius stereotipus darbe. Man po “Dove” “portretų” šitas reikalas pasirodė silpnesnis, bet pagal peržiūrų skaičių jis labai greitai tapo neabejotinu hitu:

Ak dar. Kalėdos artėja, ar ne? Mane, kaip potencialiai labai gerą žmogų, pasiekia daug sveikinimų su raginimu “būk geras”, “paaukok”, “palaikyk vaikus” ir pan. Ir jau pradeda atrodyti, kad ta galimybė “pabūti geru” tampa preke, pardavinėjama įgudusių rinkodaros specialistų, kurie tai tikrai daro ne už ačiū. Ir tada man kyla klausimas, kur tų gerų darbų organizuotojų finansinės ataskaitos ir kiek procentų aukų gauna galutiniai paramos gavėjai?

Užtat dar labiau žaviuosi tais, kurie į veiklą įdarbina savanorius, kaip “Jaunimo linija” ar “Big Brothers Big Sisters”, arba tais, kurie nori iš esmės keisti ydingą tvarką, o ne apipilti vaikus dovanėlėmis, pvz., www.bevaikunamu.lt. Ir užtat taip žaviai atrodo toks tiesioginis gerumo veiksmas kaip

Rainelės džiaugsmas judantis. Žinot, yra žmonių, kurie Kūčių vakarui ar Kalėdų dienai rekomenduoja žiūrėti kokį filmą. Aš siūlau štai ką: valandos video su židiniu ir murkiančiu katinu. Netrukdo kalbėtis su artimaisiais, bet ir neleidžia nuleisti akių. Be to, nuolat kaupiasi seilės (kas tinka prie maistu nukrauto stalo), nes visą laiką galvoji, kada jis įtrauks tą savo liežuvį:

Būgnelio virpesys. Na bet kiek čia visur prasmės, kiek prasmės! Šventėse su katinais, geruose darbuose, lygiose teisėse. Turbūt dar niekad Kulšelė nebuvo tokia jos perpildyta. Ir lyg to dar būtų negana, štai daina, kuri yra labai prasminga:

Rainelės džiaugsmas nejudantis. 

Simon Stalenhag mokslinė fantastika skandinaviškuose peizažuose.

Apie imtynes su laiku ir su kūdikiais

Darbas. Čia nebus naujas dalykas. Ale koks pravartus! Va kaip kūrybingumas priklauso nuo valandų ir net minučių:

O čia – kas būna, kai to laiko nėra, o veiksmų planą jau reikia turėt:

Rainelės džiaugsmas judantis. Patarimai yra klasika. Beveik visų kada nors prireikia, bet kai prireikia, būni juos seniausiai užmiršęs. Štai vienas iš jų. Kanados škotas, dabar Niujorke gyvenantis menininkas ir vienas „Vice“ įkūrėjų Gavin McInnes, pagarsėjęs įspūdingu melavimu žurnalistams, pristato patarimus, kaip kovoti su kūdikiu:

Tiesa, apie jo melavimą žurnalistams. Prieš kelis metus jis buvo įtikinęs Gawker.com reporterį, kad suvalgė dubenį kukurūzų dribsnių su šlapimu po to, kai nelaimėjo „Dešimtmečio hipsterio“ titulo.

Būgnelio virpesys. Penktadienio linguonėliams – šiek tiek komandinės ukulele:

Ajai, ir vos nepamiršau! Savaitės gabalas, tiesa, tinkamesnis jos pradžiai. Jimas Wilsonas padarė kūrinį iš labai sulėtinto svirplių čirpimo, kuris skamba kaip… bažnytinis choras. Klausiau 100 kartų. Toks jausmas, kad tai pati natūraliausia muzika, kokia gali būti:

https://soundcloud.com/acornavi/robert-wilson-crickets-audio

Rainelės džiaugsmas nejudantis.

Truputis siurrealizmo. Štai ko visada gali tikėtis iš Pensilvanijos (JAV) fotografo Christopherio McKenney:

Povandeninės smegenų srovės

Darbas. Man senokai knietėjo klausimas, kodėl informacijos daugėja taip sparčiai, o žmonės protingėja (????) taip lėtai. Mokslininkai turi atsakymą – dėl to, kad įsitikinimų turėjimas ir jų gynimas pažeidžia mūsų galimybę logiškai mąstyti ir priimti naujus duomenis. Dirbantiems su informacija, ir ne tik jiems, šio tyrimo duomenys garantuos nusivylimą ir sukels nemažai klausimų. Arba numuš norą daryti dar vieną informacinę kampaniją ir paskatins geriau nupirkti fejerverkų miesto šventei.

Rainelės džiaugsmas judantis. FIFA 14 žaidimo reklama – gal jau spėjot pamatyti, o jei ne, pasilinksminkite. Padaryta gerai ir brangiai:

Būgnelio virpesys. Nicholas Jaar ir Dave Harringtono projektas „Darkside“ pristato „Paper Trails“. Labai graži daina. Sakė, ir albumas bus spalio pirmoje pusėje.

Rainelės džiaugsmas nejudantis.

Britų povandeninės skulptūros kūrėjo Jason DeCaires Taylor darbas „Silent Evolution“.

Šiaip gyvenimas. Mieli bendraamžiai, jei kada nors pasijusite nepakankamai laimingi, pažvelkite į šį straipsnį. Gali būti, kad jame atrasite priežastį. Nebendraamžiai – taip, taip, jums tai dar viena proga pasijuokti iš Y kartos hipsterių arba geriau pažinti jų keistybes.

Su moksliniais E

Darbas. Štai viena mano mėgstamiausių reklamos kampanijų, nors vizualiai visai negraži. Pažiūrėkit, kaip technologijų universitetas reklamos stendą pavertė išradimu, sprendžiančiu Peru gyventojų vandens trūkumo problemą:

Rainelės džiaugsmas judantis. Birželį buvo Barselonoj, o rugpjūtį Meksike vyko toks „International Festival for the Post-Digital Creation Culture“, pavadinimu „OFFF“. Štai šio festivalio labai gerai padarytas klipas:

Dabar turiu svajonę nuvažiuoti į OFFF 2014 Barselonoj…

Būgnelio virpesys. Penktadieniško judesio siūlo multiinstrumentalistas ir „Jupiter One“ grupės narys „Kishi Bashi“:

Rainelės džiaugsmas nejudantis. Londono grafikos dizainerė Alison Haigh sukūrė periodinę elementų lentelę pagal jų elektronų struktūrą. Štai kaip gražu: 

Savaitės gyvūnas. Žuvis – Mickas Jaggeris (red lipped batfish):

Juokingos dienos pradžia

Darbas. Juokingą dieną – tokios ir kulšelės. Štai viena iš Kanų festivalio dalyvių – moterų draudimo reklama:

Rainelės džiaugsmas judantis. Jei kas dar nematėte, (net!) 10 minučių trukmės filmas su Willemu Dafoe – žiūrovų veido raumenų mankšta:

Būgnelio virpesys. Gal šiek tiek pašokam? Janelle Monae siūlo tai daryti iki galo:

Rainelės džiaugsmas nejudantis. Įspūdingiausia “ArtVilnius’13” naujiena man buvo Vokietijoje gyvenusi menininkė Aliutė Mečys, kurios šiek tiek kūrinių ir daug keisčiausių daiktų (pvz. savadarbių savo veido kaukių, į kurias ji įdėdavo stiklines akis, nes visą gyvenimą labai bijojo apakti) demonstravo ją atradusi su akcentu kalbanti galeristė, žadėdama kitąmet išprašyti iš Vokietijos muziejų jos darbų ir surengti parodą Lietuvoje. “Aliutė yra vienintelė siurrealizmo atstovė iš Lietuvos”, sakė moteris. Aš irgi rekomenduoju pasižvalgyti po jos darbus.

Apsiseilėjimas

Darbas. Kažkaip savaime suprantama, kad žurnalas “Žmonės” turi būti pavartomas komunikacijos specialistų irštvose. Taip ir yra. Ir kiek aš jį bevartyčiau, visuomet kyla toks keistas jausmas, ne tik ir ne tiek susidomėjimas, kiek pasišlykštėjimas kai kuriom žvaigždėm ir noras pasišaipyt iš jų, o kai pasišaipau, tada kyla pasišlykštėjimas savimi, kam išvis varčiau tą žurnalą ir negi nėra vertingesnio užsiėmimo mano gyvenime, nei žiūrėti, kaip gyvena kiti. Matyt, tą jausmą pažįsta antropologas Jamie Tehrani, parašęs apie tai straipsnį BBC žurnalui. Jis sako, kad mūsų smegenys išmoko sekioti paskui įžymybes taip pat, kaip beždžionių – bijoti ir gerbti stipresnį vadą. Nes kadaise, kai jos to mokėsi, mėgdžiodami įžymius žmones (pvz. gerus meistrus ar sėkmingus mokytojus), žmonės patys tobulėjo. Bet dabar jie jau nebemėgdžioja žvaigždžių pasiekimų realiame gyvenime – o mėgdžioja elgesį, išvaizdą, kalbos manierą, dar ką nors – tai, kas jokios naudos galų gale neduoda. ‘Įžymybių sekiojimas – kaip greitas maistas: greitai, patogiai, bet nelabai sveika”, – maždaug taip apibendrina Jamie šiame vertame perskaitymo straipsnyje.

Dar visai neblogai surinkta statistika apie interneto žiniasklaidą visokio plauko rinkodaros specialistams šioje prezentacijoje, gal kartais kam prireiks.

Rainelės džiaugsmas judantis. Rudenį į Vilnių atvažiuoja Dylan Moran! Airių komikas! Iš Black Books! Na šitas, va:

p.s. visiems rekomenduoju parsisiųsti “Black books“.

Būgnelio virpesys. Žinokit, šiandien esu apsiseilėjusi. O šių liaukų suaktyvėjimą lėmė ne tik dulksna už lango, bet ir štai tokio vaizdo:

atlikėjas. Nepatikėsit, bet jo dainos skamba fantastiškai, nors dainuoja jis tik koverius ką tik išleistame albume “Unlearned”. Va pvz. tokia daina:

.. nu prašau, nesijuokit iš manęs… Nors ne, bendrai, juokitės. Bet pamatysit, ateis ir jums diena, nežinau, ar maži vaikai gims, ar hormonai subujos, bet irgi imsit seilėtis, ir tada prisiminsit šitą saldų hipsterį, patikėkit manim. Tada net ir kelias jo dainas paklausysit, va ir šitą irgi:

Rainelės džiaugsmas nejudantis. Štai aiškus vaizdas, parodantis Singapūro krizių centro žinutę, kad “laikinimas” nėra reali pagalba:

Mišrainė, kad neliktų abejingų

Darbas. Šią Kanišką savaitę, kai reklamos agentūros rinko prisirpusius apdovanojimus (už šiuos kūrinius), norėjosi galvoti apie gerus, įvertintus darbus. Ir krito į akį senas geras Dansu svečio įrašas apie ne tokius gerus, pusėtinus ir net lėkštus ar prėskus darbus, daromus, “nes nu klientas norėjo”. o juk aišku, kad būtų galima padaryti geriau arba būtų geriau išvis nedaryti. Ir kartais riba tarp šitų dviejų dalykų tokia neryški ir neaiški… Kaip, pvz., labai dramatiškoje ir kiekvieno emocinę giją kadaise perbraukusioje TV reklamoje apie lubų plokštes:

Tiesa dar smagų įvykį padarė “Samsung”, pasiūlęs visą valandą spoksoti į S4, jei labai jo trokšti:

Rainelės džiaugsmas judantis. Šįkart didžiausias džiaugsmas moksliukams – compilation iš žmonių, suklumpančių Mėnulyje:

Antras, žinokit, irgi mokslinis. Tik iš sociologijos, ir apie tai, kad būna, kai niekada nepasimoko:

Ir dar 1000-ąjį kartą pagalvojau, kad man labai labai patinka Amerika. Pietų dar nebuvau, bet Šiaurės tai labai labai, nes ten žmonės kalbasi su televizoriais ir dainuoja degalinėse:

Būgnelio virpesys. Liepos vidury albumą išleis… David Lynch. Tas pats režisierius. Twin Peaks’o nostalgijos kamuojamiems tikrai stogą iš lėto, po vieną plaukelį, kankinančiai maloniai nuraus viena iš jo dainų, kurios vokalas – Lykke Li:

Užtat šitą Jungle klipą rodžiau vaikui jau 5 kartus. Vieną iš jų jis krito ant galvos. Pažiūrėkit, paaiškės, kodėl:

Rainelės džiaugsmas nejudantis. Abejingų nepaliekanti menininkės iš Glazgo Hazel Moore vestuvinė suknelė:

Tegu jūsų savaitgalis nepalieka jūsų abejingų.

Prisiminimų skrudesys

Darbas ir informacija. Šioji buvo infografikų ir fotogalerijų nagrinėjimo savaitė, ir teko ieškoti, kiek pasaulyje yra informacijos. Nesveikai daugiau, nei buvo vakar, toks būtų supernaiviai supaprastintas atsakymas, nes 95 proc. visos žmonijos informacijos buvo surinkta/sukurta per pastaruosius 2 metus ir šie tempai didėja. Tačiau neišsigąskite, dar tikrai liko vietos talpinti naujai, ir štai daili foto-fakto-galerija, per 12 nuotraukų padedanti suvokti, ką reiškia skaičius su 20 nulių. 

Darbas… ne, amžius. Pamaniau, kad mūsų srityje dirba daug 20-27 ir daug 27-34 m. amžiaus grupių žmonių. Čia – kuo skiriasi pirmosios ir antrosios gyvenimas. Aš tai visai patenkinta, kad pirmoji man baigėsi, o jūs?

Rainelės džiaugsmas judantis.

1. Kietas klipas:

„This porn has good music“, sako vienas iš komentatorių.

Bet žvelgiant kiek giliau, „Bubble Butt“ yra visa popkultūros – pamišimo dėl išvaizdos, savęs fotografavimo dėjimui į FB ir naujojo seksualumo* –  kvintesencija, atleiskite už didelį žodį.

*naujuoju seksualumu vadinu reiškinį, kad „sexy“ reiškia ne tik ir ne tiek įprastai tobulą olialialyčių kūną, kiek gražų kūną su įdomia detale, tebūnie tai hipsteriški akiniai storais rėmeliais, padidintas užpakalis ar keistas „atseit man nerūpi kaip atrodau“ stiliaus vintage drabužis. Iš tiesų tos detalės atspindi, kad masės (kaip žinote, labai atsiliekančios nuo paskirų individų) pagaliau suprato, jog seksualumui neužtenka mėsos, reikia dar ir proto bei sielos, kad jis būtų tikras. Tik va, tos masės dažnai nesupranta, kuo tas protas ir siela turėtų pasireikšti, kaip juos parodyti ir ar jos juos iš viso turi. Todėl intelekto išraiška tampa akiniai ar moksliukiški aksesuarai; drąsos – padidintas užpakalis ar bent jau labai stori ryškūs antakiai; kūrybingumo – blusturgyje ar tėvų spintos trūnėsiuose rasti drabužiai ir 10 cm. ilgio barzda. Ir t.t.

2. “O iš kur tu?”, klausia “tautietės” “amerikietis”. Kodėl tiek kabučių, paaiškės iš video:

3. Siurrealistinė senoji animacija. Kažkas priminė šitą gražų žiūralą:

Būgnelio virpesys. Visa šita kulšelė šiandien skrunda prisiminimuose. Tarp jų būta ir senos simpatijos “Royksopp’ams”, ir štai jie su naujo albumo daina. Norėčiau turėti katiną, kuris taip mokėtų kniaukti:

Rainelės džiaugsmas nejudantis.

Šiek tiek gatvės meno.

Nauja: savaitės citata.
Nutariau pamėginti kolekcionuoti citatas. Štai viena, iš tikro gyvenimo, iš tikro mokinio rašinio, kuria pasidalino toks Martynas S.:

„Iš esmės tai neblogas Vinco Mikalojaus Putino eilėraštis, tik trūksta idėjų ir ritmo“.

(„Margus sakalus“ Dauniškio vidurinėje m-kloje interpretavęs abiturientas).